Kai JAV Kongresui buvo pasiūlyti du nauji įstatymai – STOP interneto piratavimui aktas (SOPA) ir IP apsaugos aktas (PIPA) – JAV žodžio laisvės gynėjai bei nemokamos informacijos platintojai vieningai stojo į kovą.

Pernai lapkričio 16 d. daugelis JAV interneto kompanijų dalyvavo „Amerikos cenzūros dienos“ akcijoje ir papuošė savo logotipus žodžiais „STOP cenzūrai“. Šių metų sausio 18 d. interneto enciklopedija anglų kalba, „Wikipedia“, visą parą rodė juodą langą, o savo susirūpinimą dėl SOPA išreiškė 14 mln. internautų. Išsigandę politikai atsitraukė – įstatymų projektai bus peržiūrėti, kad tikrai negrėstų žodžio laisvei.

Tačiau tai nesutrukdė 31 pasaulio šaliai pasirašyti iš esmės labai panašią sutartį prieš prekybą klastotėmis (ACTA). Lyg ir gera idėja ginti intelektinę nuosavybę, kovoti su prekyba padirbtais vaistais, suklastotomis prekėmis ir nelegaliomis kūrinių kopijomis, vėlgi sulaukė kur kas daugiau pasipiktinimo negu palaikymo. Daugeliui kelia nerimą tai, kad ACTA buvo rengiama visiškai slaptai ir, jei ne „WikiLeaks” 2008 m. paviešinti dokumentai, pasaulio žmonės apie sutartį galėjo sužinoti tik po jos pasirašymo.

Protestai ir baimės

Paviešinimas nepakeitė kovotojų su piratais nusistatymo, sutartis buvo pasirašyta. Kaimyninėje Lenkijoje tai sukėlė rimtą protestų bangą. Kai sausio 19 d. buvo pranešta, kad Lenkija pasirašys sutartį sausio 26 d., šalies programišiai surengė vieningą ataką prieš daugelio valstybės institucijų interneto svetaines.

Sausio 21 d. neveikė net Lenkijos Seimo puslapis. Sausio 25 d. Krokuvoje protestavo 15000 demonstrantų, Europos parlamento nariams buvo nusiųsta 1,8 mln. elektroninių laiškų protestuojančių prieš sutartį. Apklausos Lenkijoje parodė, kad 64 proc. žmonių prieštarauja šiai sutarčiai, 60 proc. mano, kad ji bus neveiksni ir nepadės kovoti su piratavimu, o 50 proc. įsitikinę, kad ji apribos svarbiausias žmogaus teises.

Žmogaus teisių gynėjai nerimauja, kad tokia tarptautinė sutartis leis valdininkams bei teisėsaugininkams apeiti nacionalinius įstatymus, ginančius žmogaus teisę į privatumą ir informacijos laisvę.

„ACTA sukurs itin žiaurius teisinius standartus, kurie prieštarauja šiuolaikinės demokratijos principams, laisvai rinkai ir piliečių teisėms, – sako Berkmano interneto ir visuomenės centro prie Harvardo universiteto tyrėjas Aaronas Shawnas. – Gali būti panaikinta teisinė apsauga, ginanti interneto paslaugų tiekėjus nuo atsakomybės dėl tų paslaugų pirkėjų veiksmų, o tai savo ruožtu privers tiekėjus pritarti kišimuisi į privatų vartotojų gyvenimą . ACTA gali įteisinti autorinių produktų savininkų lindimą į asmeninį žmonių, įtariamų nelegalia veikla, gyvenimą be jokių teisinių įgaliojimų.“

Nemokamos programinės įrangos fondas (FSF) taip pat pasisakė prieš iniciatyvą: „ACTA sukurs aplinką, kurioje pats nemokamos programinės įrangos kūrimas bus suvokiamas kaip pavojinga ir draudžiama veikla, o ne kūrybingas ir įdomus užsiėmimas. Reikalaujama, kad interneto paslaugų tiekėjai nebegalėtų platinti nemokamų programų, kurios leidžia pasiekti autorinėmis teisėmis apsaugotus kūrinius. Be to ACTA praktiškai kovoja prieš nemokamas operacines kompiuterių sistemas, nes jų naudotojai legaliai nebegalės naudotis nemokamomis programomis, kad pamatytų autorinėmis teisėmis apsaugotą turinį!“

 Iš šio požiūrio taško atrodo, kad pasaulio vyriausybės tiesiog parsidavė stambioms programinę įrangą, filmus bei muziką kuriančioms korporacijoms ir visiškai nebepaiso eilinių gyventojų interesų. Tuo baisiau, kad Lietuvos žmonės taip abejingai sutiko jų visų teisę į privatumą apribosiančią sutartį, kurią sausio 26 d. Japonijoje pasirašė ir mūsų šalies Vyriausybės atstovai.

Kita vertus, gal lietuviai tiesiog sąžiningi, internetą naudoja tik legaliems darbams, nesiunčia nei vogtos muzikos, nei filmų, neperka padirbtų „Versace“, taigi ši sutartis niekaip nepakeis jų gyvenimo?

Gal lietuviai supranta, kad sukurti bet kokį vertą dėmesio intelektinį produktą reikia nemažai pastangų, investicijų, išmanymo ir už tai žmonės turi gauti atlygį? Gal mus juokina lenkai, kurie eina streikuoti, reikalaudami, kad parduotuvėse dalintu nemokamas bandeles?

Deja, žvelgiant į beviltiškai mažus legalios muzikos ir filmų pardavimus tuo patikėti tikrai sunku – greičiau jau atrodo, kad tautiečiai linkę tyliai toliau daryti ką darė ir nelabai tiki, kad kas nors pasikeis. O jau keičiasi…

Uždrausti negalima pasigailėti

Pamąstykime, kur dėti kablelį? Kai JAV pareigūnai uždarė neteisėtai nukopijuotus failus parsisiųsti leisdavusią bendrovę „Megaupload”, o jos savininkas sėdo į teisiamųjų suolą, kelios kitos analogiškos bendrovės („Filesonic”, „Fileserve”, „UploadStation”, „4shared” ir t.t.) pačios nutraukė veiklą.

„Buvo linksma, bet juk visi suvokėme, kad šis rojus amžinai nesitęs“, – parašė vieno mano lankomo forumo skaitytojas, išreikšdamas tai, ką širdy žino visi piratinės produkcijos vartotojai – tai vagystė, o amžinai vogti niekas neleis.

Atsiradus skaitmeninei kopijai, pasaulis persikraustė į sapnų rojų. Gal atlyginimai maži, gal pienas neįperkamas, užtat jei turi internetą, visi pasilinksminimai tau – nemokami. Nori, žaidimo, naujausio žvaigždės albumo, filmo, knygos – dvi minutės „Google“ ir jie tavo kompiuteryje! Na ir kas, kad kažkur apvogta užsidarė žaidimus kūrusi kompanija, o muzikantams vietoj naujo albumo įrašų pelningiau scenose rodyti kojas – tu juk tik imi ką duoda!

SOPA stabdys piratavimą? Bet tai kažkur Amerikoje! PIPA neleis prisijungti prie svetainių, kurios teikia piratinę produkciją? Nieko – jungsimės tiesiog IP adresais! ACTA lieps interneto tiekėjams kontroliuoti ką siuntiesi ir už pažeidimus pas tave gali užeiti pareigūnai? ACTA be leidimo draus kopijuoti į savo svetainę svetimą straipsnį? Užsienio pareigūnai gaus teisę nurodinėti mūsiškiams, kaip dirbti? Siaubas! Tai MANO teisių pažeidimas!

Ką mano ginamieji?

Štai kelios citatos žmonių, kurių interesus pagal idėją turėtų apginti naujieji teisės aktai.

Paulas McGuinessas (ilgametis U2 vadybininkas): „Iš kūrinių piratavimo labiausiai pelnosi interneto tiekėjai ir atkuriančių muziką įrenginių gamintojai. Kam žmogui reikalingas didelio greičio šviesolaidinis internetas? Siųsti laiškams, žiūrėti „Youtube” filmukus, naršyti visiškai pakaktų greičio iki 1 Mb/s, o didesnis reikalingas tik filmams ir muzikai siųstis!

Kad užpildytų 8 GB talpos „iPod“ grotuvo laikmeną, žmonės turėtų įsigyti legalios muzikos už 2000 dolerių! Manote, kas nors tai daro? Nuo 2004 iki 2009 m. interneto tiekėjų pelnai padidėjo keturis kartus, o muzikos leidybos tiek pat kartų sumažėjo!“

Chrisas Morrisonas („Gorillaz“ ir „Blur“ vadybininkas): „Man piratavimas nerūpėjo, kol nenukniso mūsų dar neišleisto albumo. Tiems žmonėms visiškai nerūpi muzika, jie net uždirbti iš to nenori, tačiau sugriovė visą mūsų ilgai rengtą darbą. Ir nesutinku su tais, kurie sako: „Tai lyg paragavimas prieš perkant maistą.“ Nieko panašaus – čia lyg atiduotum nemokamai visą savo porciją!“

Ačiū, jums, piratai

Piratavimas smarkiai atpigino legaliai parduodamą muziką, tačiau gerokai pabrangino bilietus į koncertus, nes jie tapo vieninteliu muzikantų pajamų šaltiniu. Sugriuvo muzikantus išnaudojusi industrija, bet niekas muzikantų ir neberemia, tad vis daugiau eina pramintais populiarumo keliais – valgyti juk norisi. Ar nebus taip, kad ateityje internete galėsime atsisiųsti tik vienas kito skundus, jog muzika virto visišku šlamštu?.. Ar tai – jau dabartis?

Tačiau kiekviena lazda turi du galus. Taip ir piratavimas toli gražu nėra vien blogis. Įsivaizduokite, kiek po sovietų užgrobimo sunaikintų LTV archyvų būtų išlikę, jei 1991 m. Lietuvoje būtų egzistavę interneto piratai? Jei ne „nusikaltėliai“, kurie gaištą savo laiką dalindamiesi su kitais pačių jau turimu daiktu, kai kurie „komerciškai nepatrauklūs“ kūriniai seniausiai būtų užmiršti. Štai kokį padėkos laišką iškilmingai įdėjo svetainė www.rlslog.net, kuri pristato naujausius įvairių piratų grupuočių „išlaisvintus” (suprask – pavogtus) produktus:

„Mano vardas Ericas D. Wilkinsonas. Esu mažo biudžeto filmo “Džeromas Biksbis – žmogus iš Žemės planetos” prodiuseris. Siunčiu jums šį laišką, nes pastebėjau, kad per pastarąsias 12 dienų mūsų filmo svetainėje apsilankė 23 tūkst. smalsuolių ir daugelis jų atėjo būtent iš jūsų svetainės. Negana to, mūsų filmo reklama kitose oficialiose svetainėse buvo peržiūrėta 20 tūkst. kartų, o svarbiausia, per dvi savaites filmo reitingas IMDb (svetainė pristatanti visus pasaulio filmus) iš 11235 vietos pašoko į 5-ąją! Jis užima pirmą vietą tarp nepriklausomų filmų ir pirmą vietą tarp mokslinės fantastikos filmų. Kaip tai atsitiko? Atsakymas – „torrentai" ir bylų keityklos.

Kurdami filmą praktiškai neturėjome pinigų reklamai, tad filmu niekas nesidomėjo tol, kol kažkas nepavogė mūsų DVD ir neišplatino jo internete. Atsisiuntę filmą pradėjo rašyti atsiliepimus ir daugelis jų buvo teigiami! Dabar žmonės kalba apie “Žmogų iš Žemės planetos”, giria jį ir viskas tik piratų dėka! Ar aš dėl vagystės nusivylęs? Ne! Mus išgarsino tie, kas siuntėsi filmą ir už tai sakau „AČIŪ”! Tai ką jūs, vaikinai, padarėte – nuostabu. Ateityje niekada nekeiksiu bylų keityklų, o kai sukursiu kitą filmą, pats asmeniškai išplatinsiu jį internete. Jūs padėjote mažyčiam mūsų darbui iškilti!”

Išplatinusieji laišką užtikrina, kad asmeniškai susisiekė su filmo režisieriumi Richardu Schenkmanu ir jis patvirtino, jog pritaria prodiuserio mintims, o laišką parašyti nusprendė, nes norėjo priminti visiems, kas siunčiasi vogtus produktus: “Jei atsisiuntėte ir jums patiko, nusipirkite originalų diską, o jei neišgalite – bent atsiųskite autoriams šiek tiek pinigų.”

Taigi kas vis dėlto labiausiai kenčia ir ką labiausiai gina ACTA, PIPA ir SOPA – kūrėjus ar korporacijas? Rytoj antroje teksto dalyje skaitykite žinomų žmonių pamąstymus ir komentarus šią tema.

lrytas.lt