2500 Lt. aukštos kvalifikacijos mokytojui ar nemokama „Moodle" programa internete; 100 Lt. už korepetitoriaus valandą ar neaprėpiami interneto lobynai?

Mokykloms skiriamos lėšos kompiuterinei technikai įsigyti vis auga ir aprūpinimas tiek programine, tiek ir technine įranga Lietuvoje kasmet vis didėja. Vienam mokiniui „kompiuteriniams" reikmenims įsigyti skiriama 20Lt. - šią sumą švietimo ministerija planuoja didinti. Tačiau ar mes mokame pasinaudoti technikos naujovėmis? Apsilankius mokykloje ir paklausinėjus mokytojų sužinotume, jog vos kas dešimtas jų (jei mokytojai iniciatyvūs, kas penktas) brangiai įsigytas interaktyvias lentas naudoja pagal paskirtį.

Mokymų sistemos panaudojimas - sudėtingas reikalas, nes sistema visų pirma turi turėti mokymo turinį. Kaip sukelti ir paruošti jį panaudojimui - jau žino dauguma universitetų. Deja, tik dalis dėstytojų naudoja sistemą realiam darbui.

Viena iš labiausiai pažengusių įstaigų šioje srityje galima laikyti Vilniaus „Ozo" vidurinę mokyklą, kuri taiko nuotolinio mokymo metodus vidurinio ugdymo programai. Mokykloje mokosi tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje gyvenantys mokiniai.

Dar viena įdomi bei gana sparčiai besiplėtojanti sritis - kalbų mokymai internete. Nors Lietuvos rinka tokių mokymų beveik nesiūlo, interneto lobyne galima rasti puikių kalbų mokymo programų, tokių kaip http://www.langmaster.com/. Apie informacijos pasiekiamumą internete tikriausiai neverta net kalbėti - viskas priklauso nuo to, kaip tiksliai sugebėsite suvesti paieškos žodžius į google (nepamirškite žodelio „free").

Ar ne keista, jog daugumoje mokyklų per pertraukas rakinami informatikos kabinetai? Kodėl mokyklų sandėliai dažniausiai užpildomi pasenusia kompiuterine technika? Tokie klausimai kyla gana dažnai, o atsakymas - vienas ir labai paprastas. Paprasčiausiai nemokame pasinaudoti technikos naujovėmis ir pasaulyje tokie mes ne vieninteliai. JAV ir Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad suprastėjo bendri mokinių mokymosi rezultatai panaudojant IT priemones.

Tačiau yra ir kita medalio pusė: kiek mokinių žino, kas yra nuotolinis mokymasis? Galbūt šiuo metu jų ir nėra labai daug, tačiau skaičius auga geometrine progresija.

Jau ir bene plačiausiai pasaulyje naudojama mokymų sistema „Moodle" skverbiasi į Lietuvos daržą.

Tačiau grįžkime prie esmės: kas gi gali mus išmokyti kalbėti lietuviškai - mokyklos ar internetas? Įvertinti tai - panankamai sudėtinga, nes visa ko variklis - pats žmogus. Tie, kurie nenori mokytis, turi trinti mokyklos suolą bent jau tam, kad mokėtų taisyklingai pasirašyti, o tiems, kurie mokytis nori, mokytojai visada buvo ir bus tik pagalbininkai.

Tai, jog tiek mokiniams, tiek ir mokytojams vis dar reikia mokytis, kaip efektyviai panaudoti IT priemones, yra neabejotina tiesa. Tačiau bent jau galime pasidžiaugti, kad čia mes neatsiliekame nuo išsvajotojų JAV ar Didžiosios Britanijos...

Justinas Pašakarnis