Turbūt daugeliui tų, kuriems nesvetimas žodis torrent, yra žinoma arba bent jau girdėta byla LANVA prieš Linkomaniją. Nepaisant to, jog tai tebuvo didelis LANVOS bandymas pasipiarinti bandant pateisinti neefektyvų šios organizacijos darbą (berods pusė surinktų lėšų nukeliauja į LANVOS išpūstą biurokratinį aparatą, o ne atlikėjams, kuriuos ji turėtų atstovauti), ši byla - tarsi pirmasis lietuviškosios muzikos industrijos kovos prieš interneto piratavimą žingsnis ir tarsi smulkus analogas tikrajam šurmuliui, vykstančiam vakarų pasaulyje. Ypatingai JAV.

Trumpai apibūdinsiu tai, kas šiuo metu dedasi šioje šalyje: jau keletą žmonių nubausti šimtamilijoninėmis baudomis vien už nelegalų albumo parsisiuntimą torrentais; tokie leidybos gigantai kaip Warner Brothers ar Universal net samdosi darbuotojus, kurie gaudytų šiuos besinaudojančius žmones, pasiūlydami iškart susimokėti maždaug 3000$ baudą arba būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn, išsireikalaujant iš jų septynženkles sumas neva už patirtus leidybinių kompanijų nuostolius.

Dar pridėsiu tai, jog failų apsikeitimo portalas „LimeWire" buvo paduotas į teismą trylikos leidybinių kompanijų 30 trilijonų dolerių žalai atlyginti (šiuo metu sudėjus visus pasaulio pinigus tegautume apie 8,5 trilijono, tad tik užjauskime šias kompanijas, praradus tokias pajamas dėl begėdžių LimeWire). Žinoma, teisėja nebuvo praradusi sveiko proto ir skyrė apverktiną 105 milijonų baudelę. Taip, ko gero, sukūriau lobistišką ryklio pavidalo šių kompanijų įvaizdį, bet tiesiog trumpai apžvelgiau dabartinę situaciją, tad rykliai jie ar ne, palieku spręsti jums. Žinoma, vyksta ir daugiau įvairiausio plauko sankcijų prieš piratavimą internete: Prancūzijoje atjungiamas internetas, britų interneto tiekėjai tuoj bus priversti blokuoti visas svetaines, susijusias su nelegaliu turiniu, siekiama, jog google.lt nenurodytų piratinių svetainių savo paieškos rezultatuose ir panašiai.

Rodos, ateina sunkūs laikai piratams ir galbūt kažkada leidybininkams išgaudžius didžiausias žuvis (thepiratebay.org, isohunt.com ir t.t.), jų žvilsnis pakryps mūsiškėn Linkomanijon? Kaip žinia, jos turi nepalyginamai didesnius resursus bei galią nei apsijuokusi LANVA. Akivaizdu, jog anksčiau ar vėliau kova su piratavimu dar labiau suintensyvės ir mūsų laukia permainos.

Pastebėsiu, situaciją iki galo įmanoma išspręsti tik sulaukus pokyčių iš leidybinių kompanijų, kurios visai nelinkę taikytis prie rinkos. Tokie veiksmai praktiškai visada priveda prie kompanijos susinaikimo - bent jau kapitalizmo santvarkoje. Vis dėlto, šiandieną matome, jog tokios milžinės korporacijos yra tingios taikytis prie rinkos ir geriau darys viską, kad rinką pritaikytų prie savęs (pagrindinis to įrankis - lobizmas, „taisant" įstatymus), taip privesdamos prie paradoksalios žodžio laisvės sampratos.

Visgi, leidybininkai patys mėgsta pasinaudoti piratavimo technologijomis - taupydami pinigus, atlikėjų reklamavimui „įmeta" jų naują albumą į tinklapius, skirtus keistis failais, kuriuos vėliau patys „užkapoja" ieškiniais. Jie netgi buvo pradėję priekaištauti portalui „Youtube", jog pastarasis nesankcionuoja vartotojų, kurie kelia muziką bei vaizdo klipus neturėdami platinimo teisių. Vis dėlto, Google pateikė atkirtį - ataskaitą apie keletos stambiausių šių leidybininkų gaunamas pajamas už reklamą, rodomą populiarių atlikėjų vaizdo klipuose. Šios sumos dažnai net 10 ir daugiau kartų (!!!) viršyja pajamas, gaunamas iš kūrinių pardavimų (galite ir patys paskaičiuoti - už vieną vaizdo klipo peržiūrą leidybininkams „nubyra" po 0,5 dolerio cento).

„Youtube" nėra vienintelė alternatyva pasipelnyti iš reklamos transliuojant muziką. Populiarėjanti muzikos transliavimo paslauga Spotify tik dar labiau patvirtina faktą, jog šiuolaikinės muzikos gigantų pajamos būtent ir galėtų  būti  reklama (ji įterpiama kas keletą dainų).Vis dėlto, kad ir kaip leidybininkai nenorėtų, ateina pokyčių metas - internetinė muzikos prekyba. Tokie gigantai kaip Apple iTunes muzikinė parduotuvė, netik kad lenkia realius atlikėjų parduodamų plokštelių pardavimus, tačiau ir smarkiai apkarpo leidybininkams ausis, pasiimdama 30% nuo kiekvienos parduodamos dainos, likusią dalį atiduodama patiems atlikėjams (nuo seno atlikėjams buvo įprasta, jog jie gauna 30% pajamų, likusią dalį atiduodami leidybinėms kompanijoms), nebent visos teisės perduotos leidybininkams. Beje, dainos perkant internetu pigesnės, nes sutaupoma begalės kaštų.

Apple korporacija turi kažkokią keistą galią užtildyti visus šiuos garsiai rėkiančius leidybininkus ir pastatyti viską į gana keistas vėžes. Neseniai paskelbta gera naujiena iOS 5 įrenginių naudotojams - iCloud. Tai debesų kompiuterijos pagrindu sukurta fonotekos saugykla, leidžianti visą savo fonoteką (iki 25 000 dainų) susikelti į „debesį" ir internetu pasiekti iš bet kurio apple įrenginio, palaikančio iOS 5.  Negana to, visos dainos bus konvertuotos ir jei yra galimybė, pakeistos į originalius geresnės kokybės įrašus tiesiai iš iTunes dainų saugyklos. Tai reiškia, jog po to visas dainas iš „debesies" galėsite atsisiųsti į savo grotuvą/telefoną/planšetę, o čia jos jau bus įgavusios legalios muzikos statusą. Visa tai tekainuos 25$ metams (gana nebrangus būdas legalizuoti savo muziką). Žinoma, skeptikai abejoja, ar Apple nebus galiausiai užsiundyta ieškiniais, tačiau nejaugi didžiausia IT korporacija būtų apie tai nepagalvojusi? Vėlgi palieku tai spręsti jums, o aš skubu į pigiausią muzikos bei filmų nuomos portalą, kol jis visdar gyvuoja - Linkomaniją.

Justas Pačekajus