Su neteisėta programine įranga dirbusios bendrovės „Tadetas" ir „Formos" teismo sprendimu autorių teisių turėtojams bus priverstos sumokėti kompensaciją. Pirmoji bendrovė „Autodesk" ir „Microsoft" turės sumokėti 35 tūkst. litų dydžio kompensaciją, o antroji įpareigota sumokėti 37 tūkst. litų dydžio kompensaciją keturiems programinės įrangos gamintojams. Nelicencijuota programinė įranga bendrovės „Tadetas" kompiuteriuose aptikta FNTT tyrimo metu, o įmonės „Formos" kompiuteriuose - po Vilniaus policijos pareigūnų atlikto patikrinimo.

Nelicencijuotą programinę įrangą bendrovėje „Tadetas" Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba aptiko vykdydama tyrimą dėl galimai apgaulingos apskaitos tvarkymo. Patikrinimui paėmus įmonės kompiuterius, bendrovės atstovai negalėjo pateikti licencijų juose veikiančiai programinei įrangai. Kaip paaiškėjo, bendrovė savo veikloje naudojo kompiuterių programų „Autocad", „Windows" bei „Microsoft Office" ir „Norton AntiVirus" versijas be licencijų.

Apie tai, kad bendrovė „Formos" taip pat naudoja programinę įrangą neturėdami licencijų, BSA atstovams, buvo pranešta bsa.lt tinklalapio lankytojų (http://www.bsa.lt/). Vilniaus policijos pareigūnams patikrinus įmonės kompiuterius paaiškėjo, kad bendrovė dirbo su neteisėta „Windows" operacine sistema, „Microsoft Office", „Autocad", „Architectural Desktop", „Adobe Photoshop CS" bei „Symantec Endpoint Protection" kompiuterių programų kopijomis.

„Palyginus su kitais BSA narių autorių teisių pažeidimais ir jų mastu, „Tadetas" ir „Formos" padaryta žala yra vidutinė, pranešimų apie tokius pažeidimus per metus užfiksuojama keliasdešimt. Nesunku paskaičiuoti, kad autorių teisių turėtojams neteisėtų kompiuterių programų naudojimas versle kasmet padaro šimtus tūkstančių litų žalos", - sakė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai" („Balticlaw Office") advokatas Andrius Pranckevičius.

Gali nukentėti konfidenciali verslo informacija

Įmonės, dirbančios su nelicencijuotomis kompiuterių programomis, daro žalą ne tik jų kūrėjams, bet gali nukentėti ir pačios. „Microsoft" užsakymu atliktų tyrimų duomenimis, ketvirtadalis neteisėtos programinės įrangos turi šnipinėjimo ar kitų žalingų programėlių. Šie elektroniniai kenkėjai gali trečiosioms šalims perduoti bendrovių buhalterijos duomenis, verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją.

Ypač didelė rizika kyla tuomet, kai bendrovės savo kompiuterių apsaugai naudoja nelicencijuotas antivirusines programas. Tiek „Tadetas", tiek „Formos" informacijai savo kompiuteriuose apsaugoti naudojo nelicencijuotas antivirusines programas.

„Licencijuotoje programinėje įrangoje, ypač skirtoje verslo organizacijoms, itin didelis dėmesys skiriamas duomenų saugumui. Programos yra reguliariai atnaujinamos, tikrinamos nuo kenkėjų, todėl konfidenciali informacija visada yra apsaugota. Be to, legali programinė įranga turi stabilumo garantiją ir net sutrikus jų veikimui visuomet galima gauti profesionalios pagalbos iš klientų aptarnavimo linijų", - sakė „Microsoft" generalinis direktorius Baltijos šalims Mindaugas Glodas.

Dažniausiai su neteisėta programine įranga dirba projektavimo bendrovės

Tiek odos apdirbimo paslaugas teikusi bendrovė „Tadetas", tiek architektūros paslaugų įmonė „Formos" patenka į dažniausiai neteisėtai programinę įrangą naudojančių verslų grupę. BSA duomenims, architektūros, dizaino ir projektavimo paslaugas teikiančios bendrovės ne tik dažniausiai dirba su nelicencijuotomis kompiuterių programomis, bet ir daro didžiausią žalą šių programų gamintojams.

„Šios bendrovės savo veikloje naudoja sudėtingą ir neretai brangiai kainuojančią programinę įrangą. Nors programinė įranga dizaino, projektavimo bendrovių veikloje yra pagrindinis verslo įrankis, praktika rodo, kad būtent tokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdančios bendrovės dažniausiai rizikuoja ir naudoja nelicencijuotą programinę įrangą", - sakė BSA atstovas A. Pranckevičius.

Lietuvoje daugiau nei pusė programinės įrangos yra naudojama be licencijų

Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuva pagal nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo lygį priskiriama didesnės rizikos šalims. BSA atlikto tyrimo duomenimis, 2010 metais Lietuvoje net 54 proc. programinės įrangos buvo naudojama neteisėtai. Tyrimai parodė, kad 2010 metais Lietuvoje neteisėtai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė išaugo 22,6 proc. - nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių (apie 96 mln. Lt).

Daugiau informacijos apie originalios programinės įrangos privalumus galima rasti interneto svetainėje http://www.bsa.lt/. Svetainės skiltyje „Praneškite apie piratavimo atvejus" galima anonimiškai pranešti apie nelegalią programinę įrangą naudojančias bendroves.