Kai visame pasaulyje vyksta protestai prieš naujai priimtą ACTA įstatymą, interneto alternatyvos tyliai gyvuoja laukdamos savo laikų. Internetas, iki šiol buvęs vienas iš laisviausių ir labiausiai nepriklausomų informacijos šaltinių, susidūrė su rimta interneto kontrolės, cenzūros problema. Laikas parodys, ar ACTA iš tikro yra tokia žiauri ir seks kiekvieną mūsų žingsnį gyvenime ar visgi skeptikai yra teisūs ir ACTA skirta tik intelektinės nuosavybės apsaugojimui. Vis dėlto interneto alternatyvos, tokios kaip freenet'as tampa vis aktualesnės kaip užtikrinančios anonimiškumą ir laisvą duomenų keitimąsi.

Freenet'as - tai sistema, skirta duomenų apsikeitimui internete, taip pat naršymui freesite'uose (puslapiai, kurie pasiekiami tik per freenet'ą). Skirtingai nei internetas, freenet'as yra decentralizuotas. Kompiuteriai jungiasi vienas prie kito ir taip užtikrina anonimiškumą. Freenet'ą 2000 metais įkūrė airis Ian Clarke. Projekto tikslas, pasak Ian Clarke'o, yra užtikrinti žodžio laisvę ir naudotojų anonimiškumą. Freenet'o idėjos gana greitai paplito visame pasaulyje. Šiuo metu freenet'u naudojasi apie 27 tūkst. žmonių, o iš viso buvo parsisiųsta apie 2 mln. Freenet'o programėlių ir šis skaičius toliau sparčiai auga.

Tarp populiariausių puslapių - revoliucijos puslapis, kuriame prancūziškai rašoma apie situacionizmą ir būtinybę apsaugoti internetą, kaip laisvą informacijos šaltinį nuo didžiųjų kapitalistinių korporacijų. Tačiau tuo pačiu freenet'e yra ir nemažai pornografinių puslapių. Be to freenet'as suteikia galimybę susikurti elektroninio pašto dėžutę, publikuoti savo freesite'ą, bendrauti IRC chat'uose, įkelti ar atsisiųsti filmą ar muzikos albumą.

Vis dėlto išbandžius freenet'ą galima susidaryti įspūdį, kad jo naudojimas yra gan sudėtingas, kai kuriais atvejais reikia išmanyti programavimo kalbą. Taigi kol kas freenet'as dažniausiai naudojamas politinio aktyvizmo, technologinio susidomėjimo tikslais, taip pat šalyse, kur yra ribojama interneto prieiga. Azerbaidžanas, Birma, Kinija ir Iranas freenet'ą įvardina kaip vieną iš geriausių galimybių apeiti valdžios cenzūrą. Komunikacija freenet'e yra šifruojama, taigi yra labai sunku nustatyti kas siunčia informacija ir koks yra jos turinys. Tuo pasinaudojo „ Freenet China" publikuodama 1989m. vykusių Tiananmenio protestų dokumentus.

Freenet'o ateitis visų pirma priklauso nuo interneto ateities, nes kol internetas yra pagrindinis visos informacijos šaltinis, freenet'as bent jau artimiausiu metu netaps jo konkurentu. Lygiai tap pat kaip ir naftos korporacijos pumpuoja savo pinigus remdamos alternatyvius energijos šaltinius tik tam, kad jie nekonkuruotų su nafta, taip pat ir internetas (pvz. Goggle Open Source 2010 metais parėme Freenet'ą 18 tūkstančių dolerių) remia freenet'ą ir jo vystymąsi. Tačiau po tokių agresyvių valdžios veiksmų, kaip ACTA, SOPA ir kiti įstatymai, vis dažniau turėtų būti susimąstoma apie interneto alternatyvas ir freenet'ą. Galbūt jau pats laikas išbandyti freenet'o galimybes?

Freenet'ą galite atsisiųsti čia - www.freenetproject.org

Vytautas Tinteris